Žurnalas Flow

Šią savaitę – atostogos (nors vis dar bandau suprasti, kaipgi vis dėl to atostogauja mamos)! Kartu su manimi prie jūros atkeliavo vienas iš didžiausių mano malonumų – keturis kartus metuose pasirodantis žurnalas Flow (www.flowmagazine.com). Prieš keletą metų jį vienoje Amsterdamo palėpėje sugalvojo dvi olandės, ir dabar jis yra leidžiamas keliomis kalbomis, įskaitant anglų.

Aš šį žurnalą aptikau Amsterdamo oro uoste, kai ten buvau įstrigusi šešioms valandoms tarp skrydžių ir jau buvau apsukusi kelis ratus ir apžiūrėjusi oro uosto biblioteką, muziejų, meditacijos kambarį ir gal keturis knygynus. Pamačiusi jį lentynoje, įsimylėjau iš pirmo žvilgsnio – „Žurnalas popieriaus mėgėjams, kuris neskuba ir švenčia kūrybiškumą, netobulumą ir mažyčius gyvenimo malonumus”. Tos likusios šešios valandos mano atmintyje išlikusios tarp vienų iš maloniausių, praleistų visiškoje tėkmėje, lėtai verčiant nauju popieriumi kvepiančius lapus, svajojant prie iliustracijų, ir persirašinėjant patikusias straipsnių mintis.

Nuo to laiko metinė prenumerata tapo mano Kalėdinių dovanų ritualu, ir kas tris mėnesius paršuoliuoju nuo pašto dėžutės patenkinta ir pasiruošusi bent jau dviems savaitėms džiaugsmingo kūrybiško įkvėpimo, tyrinėjimo, pozityvių straipsnių apie įdomius žmones ar dėmesingą sąmoningumą (ar sąmoningą dėmesingumą, ar dėmesingą įsisąmoninimą, ar kaip kitaip juokingai verčiamas angliškas žodis „mindfulness”) ir to malonaus sulėtėjimo, kurį iš mūsų dažnai pavogia technologijos. Beje, kiekviename numeryje yra po popierinę dovaną – atvirutės, lipdukai, vokai, sąsiuviniai, ir panašūs mieli dalykėliai.

Rudenį galvojam apsilankyti Lietuvoje – gal lietuviškų žurnalų margumyne yra kas nors tokio panašaus, ko turėčiau ieškoti?